25–220 m. e. metais popierius pakeičia akmenį

Dar pradinėje mokykloje sužinojome, kad popierių pradėjo gaminti kinai. Kokia palaima sąmatų skaičiuotojams! Rašyti ant popieriaus gerokai lengviau negu iškalti skaičius akmeninėje lentelėje.

1632 m. Logaritminės liniuotės pirmtakas

Episkopalų ministras ir matematikas William Oughtred 1632 metais sukūrė skaičiavimui naudojamos šiuolaikinės logaritminės liniuotės pirmtaką. Šiuolaikinę logaritminę liniuotę išrado prancūzų artilerija 1859 metais. Logaritminės liniuotės yra paremtos logaritmais, kurie leidžia atlikti daugybos ir dalybos bei sudėties ir atimties veiksmus. Tačiau tai nebuvo paprasta: matematikai turėjo rasti du logaritmus, juos sudėti ir surasti skaičius, kurių suma buvo logaritmas.

1662 m. Paprastas pieštukas

1662 metais Vokietijoje pasirodė pirmasis masinės gamybos paprastas pieštukas, tapęs puikia alternatyva rašalo indeliams ir plunksnoms.

1770 m. Trintukas

Nėra abejonių, kad ankstyvuosiuose medžiagų kiekių skaičiavimuose netrūko klaidų. 1770 metais pasirodę guminiai trintukai (kartu su paprastais pieštukais) tapo geriausiais sąmatininkų įrankiais, palengvinusiais klaidų taisymą popieriuje.

1842 m. Šviesoraščio popierius

Šviesoraščio popierius buvo išrastas 1842 metais ir greitai tapo standartiniu statybos planų formatu.
Inžinieriai ir architektai iš pradžių braižė ant braižybos popieriaus. Tada brėžinys buvo perkeliamas ant kopijavimo popieriaus tušu. Po to brėžinys ant kopijavimo popieriaus būdavo dedamas ant šviesai jautraus popieriaus, abu popieriaus lakštai suspaudžiami po stiklu dienos šviesos apšvietimo rėmelyje. Tada rėmelis buvo trumpai palaikomas dienos šviesoje. Ultravioletiniams spinduliams prasiskverbus per kopijavimo popierių, šviesai jautri danga transformuodavosi į stabilius mėlynus dažus. Net ir skaitmeninės formos brėžiniai dažnai dar vadinami tuo pačiu vardu.

1970 m. Logaritminių liniuočių eros pabaiga

Septintajame dešimtmetyje kišeniniai elektroniniai skaičiuotuvai po truputį pakeitė logaritmines liniuotes. Tai buvo neprilygstamas laiką (ir guminius trintukus) taupantis sąmatininkų įrankis, leidžiantis apeiti šiuos logaritmus!

1980 m. Elektrifikacija!

Aštuntasis dešimtmetis mus apdovanojo elektroninėmis skaičiuoklėmis, pavyzdžiui, „VisiCalc“ ir „Lotus 1-23“, kurios tapo gerokai efektyvesniu būdu sąmatininkams registruoti skaičius ir apskaičiuoti sudėtingas formules.

1990 m. Skaitmenizacijos eros pradžia

Medžiagų kiekių skaičiavimai buvo atliekami iš popierinių schemų iki 1990 metų ir keitiklio iš analoginio į skaitmeninį vaizdą atsiradimo. Keitikliai iš analoginio į skaitmeninį vaizdą konvertuoja analoginius duomenis (schemos linijas) į skaitmeninius kompiuteriu nuskaitomus duomenis. Nuo tos dienos statybiniai keitikliai iš analoginio vaizdo į skaitmeninį tapo didžiuliu žingsniu į priekį nuo skaičiavimų naudojant liniuotę ir kalkuliatorių, ir sutaupė sąmatininkams 50 % ir net daugiau laiko.

1990–2000 m. Elektroninių medžiagų kiekių skaičiavimo įrankių debiutas

1990 metų pradžioje pasirodė elektroniniai medžiagų kiekių skaičiavimo įrankiai, kurie iki 2000 metų tapo neatsiejama darbo dalimi. Ši technologija yra ypač produktyvus ir tikslus, nuolat tobulinamas įrankis, skaičiuojantis medžiagų kiekius iš elektroninių planų. Tuo metu „eTakeoff“ išleido pirmąjį elektroninį medžiagų kiekių skaičiavimo sprendimą. 

Nuo šiol taikomos ir 3D technologijos

Kokia šiandien yra sąmatos ir medžiagų kiekių skaičiavimo įrankių būklė? Nors 2D ir toliau išlieka dominuojanti platforma medžiagų kiekių skaičiavimams, 3D statinio informacinis modeliavimas (BIM) turi didžiulį potencialą. Medžiagų kiekių skaičiavimai pasitelkus 3D leidžia sąmatininkams geriau matyti projektą ir statybos komandai anksti pateikti informaciją apie kaštus. Naudodami BIM, sąmatininkai gali medžiagų kiekių skaičiavimus atlikti 3–5 kartus greičiau, nei anksčiau, ir dar 50 % sutrumpinti bendrą projekto sąmatos sudarymo trukmę.

Artimoje ateityje dirbtinio intelekto pritaikymas bus vis platesnis

Dirbtinis intelektas (DI) skinasi kelią praktiškai į visas pramonės sritis, todėl statybų sektorius taip pat nėra išimtis. Dirbtiniu intelektu grindžiamos elektroninio medžiagų kiekių skaičiavimo programos leidžia sąmatininkams paspartinti medžiagų kiekių skaičiavimo procesus, dalinai numatydamos kitus sąmatininko veiksmus, tokiu būdu paspartindamos taškų, linijų ar kelių linijų segmentų pasirinkimą ir padedančios greičiau atsekti statinio elementus, atpažindamos logines jungiamąsias linijas. Technologija ir toliau tobulėja, nes kūrėjai bei industrijos specialistai suvienija jėgas, siekdami pakelti medžiagų kiekių skaičiavimo procesą į naujas išmaniosios aplinkos aukštumas. 

Medžiagų kiekių skaičiavimo evoliucija tęsiasi. Technologijos evoliucija nuo logaritminės liniuotės iki 3D modeliavimo ir toliau tęsis, užtikrindama medžiagų kiekių skaičiavimų tikslumą bei jų atlikimo greitį.  O mes kviečiame jus išbandyti naują įrankį programą Dimetris.